- bieskaulis
- ×bíeskaulis (hibr.) sm. (1) Ms arklio ant priekinių kojų išaugęs gumbas, vilkakaulis: Pigiai pirkau arklį, su yda – bíeskauliai ant pirmųjų kojų auga Skd. Apgamas kietasis vadinasi bieskaulis Dr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.